Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Elektronika>Radijo sistemos ir aparatūra (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Radijo sistemos ir aparatūra (4)

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Anotacija. Įvadas. Užduoties analizė. Parengtinis imtuvo skaičiavimas ir sandaros schemos sudarymas. Tarpinio dažnio trakto selektyviosios sistemos parametrų parinkimas. Imtuvo aukšto dažnio trakto pakopų skaičiaus nustatymas. ASR schemos parinkimas. Garsinio dažnio trakto selektyviosios schemos parinkimas ir pagrindimas. Imtuvo pakopų schemų parinkimas, pagrindimas ir principinės schemos sudarymas. Kintamųjų kondensatorių bloko parinkimas. Įėjimo grandinės su magnetine antena skaičiavimas. Aukštojo dažnio trakto (ADT) tranzistorių parinkimas. Radijo dažnio stiprintuvo skaičiavimas. Heterodino kontūro elementų skaičiavimas. Paskaičiuoto imtuvo parametrų atitikimas užduoties reikalavimams. Išvados.

Ištrauka

Šis kursinis darbas yra "Radijo sistemų ir aparatūros" kurso baigiamasis darbas. Kursiniame darbe pagal kursinio projekto užduotį duotus parametrus projektuojamas vidutinių bangų radijo imtuvas. Darbas sudarytas iš parametrų parinkimų, pakopų nustatymo, sandaros ir principinės schemos.
Atlikus kursini buvo pastebėta, kad gauti rezultatai atitinka tems, kurie buvo nurodyti. Apskaičiuotas vidutinių bangų imtuvas su duotai parametrais gali būti sukurtas ir panauduotas ten, kur jis bus reikalingas.
Šis kursinis darbas parodo, kokius reikia atlikti skaičiavimus ir elementų parinkimus, norint sukurti radijo imtuvą.
Kiekvieno mokslo uždavinys – rasti metodus, kurios taikydami žmonės galėtų iš anksto numatyti, kaip vyks vienas ar kitas reiškinys. Kitaip sakant, mokslas privalo padėti numatyti ateitį ir paaiškinti praeitį. Tik tuomet gamtos reiškinius galima panaudoti žmonių labui. Pavyzdžiui, jeigu chemikai nebūtų ištyrę, kas vyksta, reaguojant įvairioms medžiagoms, tai neturėtume šių dienų chemijos pramonės, kuri aprūpina žmones daugybe reikalingų jiems medžiagų. Jeigu nebūtų ištirta, kaip elgiasi augalai, kaip jie maitinasi ir auga, būtų sunku vystyti žemės ūkį, negalėtume numatyti, kokį derlių gausime, pasėję tas ar kitas sėklas, vienaip ar kitaip paruošę dirvą. Visa dabartinė technika remiasi ateities numatymu. Inžinierius, konstruodamas kokią nors mašiną, iš anksto įsivaizduoja, kaip ji dirbs, nes jis naudojasi mokslo duomenimis.
Radioelektronika – viena iš pagrindinių mokslų šakų, kur tyrimai fizikiniai rieškinei, elektromagnetinių bangu sklydimo faktoriai, elektros principinės schemos. Kintamoji elektros srovė, tekėdama laidu, sukuria kintamąjį elektrinį ir magnetinį laukus, arba elektromagnetine lauką. Šis elektromagnetinis laukas sklinda laisvoje erdvėje tolyn nuo laido šviesos greičiu. Sklindantis elektromagnetinis laukas vadinamas elektromagnetine, arba radijo banga. Elektromagnetinis laukas yra forma judančios materijos, kuriai būdinga masė ir energija. Elektromagnetinio lauko egzistavimą įrodo jau tai, kad ją priima radijo imtuvai. Radijo bangos pagrindinis parametras yra jos ilgis. Bangos ilgių laikomas atstumas, kurį banga nusklinda per vieną virpesio periodą. Radijo imtuvo viena iš pagrindinių dalių: antena. Antena yra elektronikos sistemos įtaisas laisvai sklindančioms radijo bangomis spinduliuoti arba priimti. Laisvai sklindančiomis vadinamos tokios radijo bangos, kurių kelyje nėra jas nukreipiančių įtaisų. Jeigu radijo banga nukreipimą pagal elektrai laidžius arba dielektrinius kūnus, kuriose ji žadina, tai sakoma, kad ji yra susieta su šiais kūnais. Šitokia susietų bangų nukreipimo sistema vadinama fideriu. Fideris jungia anteną su likusia elektronikos dalimi. Pagal darbo bangos ilgį antenos skirstomos į miriametrinų, kilometrinų, hektometrinų, dekametrinų, metrinų ir mikrobangų antenas. Bangos ilgis lemia antenos tipą ir konstrukcijos ypatumus. Pagal tarptautinį radijo ryšių reglamentą radijo bangos suskirstytos į devynis diapazonus: nuo miriametrinių iki decimilimetrinių. Kuriant prietaisą, kuris sugebės priimti radijo bangas, reikia žinoti tų bangų savybes. Vidutiniosios ( 100 - 1000 m ) paviršinės bangos žymai smarkiau slopinamos Žemės paviršiuje ir todėl netoli sklinda. Priklausomai nuo spinduliavimo galingumo jos gali pasiekti 1000–1500km. Vidutinių bangų diapazone į priėmimo vieta gali kristi du spinduliai, nusklidę skirtingus kelius. Kadangi jonizacijos stiprumas nenutrūkstamai kinta, tai kinta ir erdvinio spinduliavimo kelias, o tuo pačiu ir bangos fazė. Kadangi kampas tarp vektorių Eerdv ir Epav kinta, tai kinta ir atstojamojo elektrinio lauko stiprumas. Šis reiškinis vadinimas fedingu. Plačiausiai naudojamos bangos, kurių ilgis nuo 100 km iki 10 m. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-20
DalykasElektronikos kursinis darbas
KategorijaElektronika
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai10
Dydis112.54 KB
Autoriusfuntikas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2003 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasUrbonavičius
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Radijo sistemos ir aparatura (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 18 puslapių 
  • Vilniaus kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Urbonavičius
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą