(1469 darbai)
(4 puslapiai)
Tema: dujų alternatyva benzinui. Įžanga. Literatūros apžvalga. Tyrimo tikslai ir uždaviniai. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tyrimų rezultatai ir jų analizė. Tyrimo rezultatų aptarimas. Išvados. Pasiūlymai arba praktinės rekomendacijos. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Įvadas. Pagrindines žinios apie daviklius ir jų bendrosios charakteristikos. Elektrinių daviklių klasifikacija ir jiems keliami reikalavimai. Talpiniai jutikliai. Įrenginio konstrukcija ir veikimo principas. Išvados. Skaityti daugiau(18 puslapių)
Technikos sąvoka. Technikos vystymosi varomosios jėgos ir jos vystymosi dėsningumai, Elektrotechnikos vystymosi etapai, Elektrinė ir magnetinė reikšmė tyrimo pradžia, Leibnico, Grėjaus, Diufė, Mušenbrucho, Nolė bandymai, Atmosferos statinės elektros tyrimas, Elektros krūvių sąveikos dėsnio nustatymas, Elektros srovės šaltinio sukūrimas, Elektrolizės atradimas, H. Erstedo ir A. Ampero bandymai, Omo dėsnio atradimas, Gustavo Roberto Kirchhofo elektros grandinių tyrimai, Elektromagnetinės indukcijos dėsnio atradimas, Džeimso Klarko Maksvelo elektromagnetinių reiškinių teorija, Elektromagnetinių bangų atradimas, Pirmojo elektros variklio sukūrimas, Pirmojo elektros generatoriaus sukūrimas, Sukamojo magnetinio lauko atradimas, Trifazės sistemos ir asinchroninio variklio sukūrimas, Transformatoriaus sukūrimas ir konstrukcijos tobulinimas, Pirmosios elektrinės Lietuvoje. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Technikos sąvoka. Technikos vystymosi varomosios jėgos ir jos vystymosi dėsningumai. Elektrotechnikos vystymosi etapai. Elektrinė ir magnetinė reikšmė tyrimo pradžia. Leibnico, Grėjaus, Diufė, Mušenbrucho, Nolė bandymai. Atmosferos statinės elektros tyrimas. Elektros krūvių sąveikos dėsnio nustatymas. Elektros srovės šaltinio sukūrimas. Elektrolizės atradimas. H. Erstedo ir A. Ampero bandymai. Omo dėsnio atradimas. Gustavo Roberto Kirchhofo elektros grandinių tyrimai. Elektromagnetinės indukcijos dėsnio atradimas. Džeimso Klarko Maksvelo elektromagnetinių reiškinių teorija. Elektromagnetinių bangų atradimas. Pirmojo elektros variklio sukūrimas. Pirmojo elektros generatoriaus sukūrimas. Sukamojo magnetinio lauko atradimas. Trifazės sistemos ir asinchroninio variklio sukūrimas. Transformatoriaus sukūrimas ir konstrukcijos tobulinimas. Pirmosios elektrinės Lietuvoje. Skaityti daugiau(20 puslapių)
Tekinimo staklių elektros pavaros skaičiavimas. Siurblio skaičiavimas. Ventiliatoriaus skaičiavimas. Konvejerių elektros pavaros skaičiavimas. Švaistiklinis kalimo – štampavimo presas. Kėlimo mechanizmo pavaros elektrinės dalies skaičiavimas. Slėgimo mechanizmas presas, jo paskirtis. Preso elektros pavarų valdymas. Presavimo mašinų elektros pavarų ypatybės. Apsaugos aparatų parinkimas, skaičiavimas ir tikrinimas. Maitinimo tinklo parinkimas. Darbo saugos instrukcija. Grafiniai darbai. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Telefono atsiradimo istorija. Nuotraukos. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Telefono aparatas. Linijos ir ryšio kanalai. Paprastos dviejų vielų linijos. Daugiakanalės ryšio linijos. Radiorelejiniai tinklai. Miesto telefonų linijos. Tarpmiestinis ryšys. Automatinės komutacinės stotys. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Telefoniniai aparatai. Linijos ir ryšio kanalai. Paprastos dviejų vielų linijos. Daugiakanalės ryšio linijos. Radiorelejiniai tinklai. Miesto telefonų linijos. Tarpmiestinis ryšys. Automatinės komutacinės stotys. Kaip nemokėti ATS už pokalbių minutės. Skaityti daugiau(18 puslapių)
Ryšių linijos ir jų įrengimas. Vidaus ir lauko ryšių linijos. Ryšio linijų įrengimo ypatumai. Linijų įrengimo darbų kokybės kontrolė. Bendrieji reikalavimai projektavimo darbams. Techninė užduotis. Projektinė dokumentacija. Darbo projektas. Vidaus ir lauko ryšio linijų įrengimas. Reikalavimai montavimo darbams. Bendri reikalavimai naudojamoms medžiagoms ir įrenginiams. Vaizdo stebėjimo sistemos. Vaizdo stebėjimo sistemų pagrindinės dalys. Vaizdo stebėjimo sistemos projektavimas. Reikalavimai montavimo darbams. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Signalų teorijos santrauka. Kokios signalo savybės geriau matomos stebint laiko funkciją? Kokios signalo savybės geriau matomos stebint spektrines charakteristikas? Kokių tikslų siekiama analizuojant signalų spektrą? Kokias signalo savybes atspindi galios spektras? Galios spektro matuoklio struktūrinė schema. Kaip pakinta signalo spektras padauginus signalą iš harmoniniu virpesio? Kuo skiriasi tolydžiojo laiko signalų modeliai nuo diskrečiojo laiko signalų? Kas bendro ir kuo skiriasi sąvokos "spektras" ir "spektro tankis"? Kokios signalo spektro charakteristikos pakinta fazę moduliuojant skaitmeninių būdu? Tikimybė, atsitiktiniai kintamieji, informacija. Kas bendro ir kuo skiriasi "atsitiktinis įvykis", "atsitiktinis dydis", "atsitiktinis procesas"? Pateikite pavyzdžių. Kuo skiriasi atsitiktinių signalų spektrų analizė nuo determinuotųjų signalų spektrų analizės? Kokią įtaką turi pradinių duomenų kiekis matuojant koreliacijos funkcijas? Ar signalo filtracija keičia koreliacijos funkcija? Kaip signalo koreliacijos funkcija susijusi su galios spektru? Kas bendro ir kas skirtingo tarp determinuoto ir atsitiktinio signalo koreliacijos funkcijų? Kokie yra normaliojo atsitiktinio dydžio pagrindiniai požymiai? Kokiomis prasmėmis gali būti vatuojama sąvoka "suderintasis filtras"? Kaip sudaromi su signalu suderinti filtrai? Kas bendro tarp signalo koreliacijos funkcijos ir suderintojo filtro atsako į signalą? Kuo skiriasi determinuoto signalo amplitudė ir fazė nuo atsitiktinio signalo amplitudės ir fazės? Ką reiškia sąvoka entropija? Kaip nustatoma entropijos skaitinė vertė? Kaip nustatomas pranešimo informacijos kiekis? Ką galite pasakyti apie entropiją ir informacines signalų savybes? Paaiškinkite, kodėl vykdoma informacinė kompresija (perteklumo šalinimas)? Kokių tikslų siekiama mažinant informacinį perteklumą? Kokių tikslų galima pasiekti didinant perteklumą? Informacijos šaltiniai. Kokios savybės balso signalą skiria iš kitų signalų? Kokių tikslų siekiama diskretizuojant signalus? Ar kvantuojant padidinamas informacijos kiekis? Kaip įsivaizduojate diskretizuoto signalo atkūrimo procesą ir priemones? Ar kvantavimo triukšmų efektinė įtampa priklauso nuo diskretizavimo dažnio? PCM privalumai. Kokius žinote esminius impulsinės kodinės moduliacijos (PCM) būdo trūkumus? Kokių tikslų siekiama balso signalus kvantuojant netiesiniu būdu? Kuo ADPCM pranašesnė už PCM? Kokią reikšmę turi signalo koreliacijos funkcija diskretizuojant ADPCM būdu? Kas panašaus tarp ADPCM ir delta moduliacijos? Kuo jos skiriasi? Ryšių linijos, kanalai ir jų modeliai. Kokiomis charakteristikomis apibūdinamas atsitiktinis procesas kaip trukdžio modelis? Kokie pagrindiniai balto triukšmo požymiai? Kokiais eksperimentais galima patikrinti, kad triukšmas yra baltasis? Kodėl baltasis triukšmas kaip trukdžio modelis dažnai taikomas teoriniuose darbuose? Kokie yra normaliojo trukdžio pagrindiniai požymiai? Kodėl normalusis trukdis laikomas ribiniu trukdžių modeliu? Kokios yra pagrindinės fliuktuacinio trukdžio savybės? Kaip susidaro tarpsimboliniai trukdžiai (ISI)? Kaip galima sumažinti tarpsimbolinių trukdžių įtaką? Kodėl apibendrintu ryšių kanalo modeliu laikoma Bayjeso formule susietos sąlyginės tikimybės? Kokie Gauso ryšių kanalo modelio požymiai? Kokiais atvejais taikomas ryšio kanalo su neapibrėžta faze modelis? Signalų priėmimas. Kuo ypatingas imtuvas, priimantis signalą pagal idealiojo stebėtojo kriterijų? Kuo skiriasi didžiausio tikėtinumo kriterijus nuo idealiojo stebėtojo kriterijaus? Kokie veiksmai atliekami priimant signalą pagal didžiausio tikėtinumo kriterijų? Apibūdinkite korelometrų optimaliojo imtuvo schemoje paskirtį. Palyginkite optimaliųjų imtuvų su korelometrais ir su suderintais filtrais struktūrines schemas. Kokie optimalių imtuvų su korelometrais ir su suderintais filtrais privalumai ir trūkumai? Pakomentuokite optimaliųjų imtuvų klaidos tikimybės analizės metodiką. Kaip taikant daugkartinę fazės moduliaciją galima didinti perdavimų spartą? Palyginkite Gauso ryšių kanalą su stochastiniu radijo kanalu. Kurio iš jų informacinis laidumas didesnis? Kokių tikslų siekiama taikant GMSK moduliaciją? Ar signalų forma perduodant Gauso ryšių kanalu turi įtakos jų atsparumui trukdžiams? Skaityti daugiau(15 puslapių)
Telekomunikacinių tinklų sudarymo būdai. Informacijos pernašos aplinkos elektrodinamika. Laidininko varža. Fizinės grandinės izoliacijos varža. Izoliacijos varža. Fizinės grandinės talpumas. Fizinės grandies elektrinis talpis. Pirminiai fizinės grandies parametrai. Fizinės grandies pirminių parametrų priklausomybė nuo atstumo tarp laidų ir gyslų skersmens. Antriniai fizines grandies parametrai. Fizinės grandies slopinimas. Fizinės grandies fazės koeficientas. Elektromagnetines energijos sklidimo greitis. Atspindžiai fizinėje grandyje. Fizinių grandžių elektromagnetinio ryšio ekvivalentinė schema. Elektromagnetinio ryšio parametrai. Fizinės grandies ekvivalentine schema. Slopinimo santykis su pereinamuoju slopinimu ACR. Kabelių konstrukcijos. Vietinio tinklo telekomunikaciniai kabeliai. Vietinio tinklo kabelių žymėjimas, techniniai reikalavimai. Tolimojo ryšio koaksialiniai kabeliai. Radijo, TV, SAT, ir kompiuterinio tinklo koaksialiniai kabeliai. Optinės skaidulos sandara ir tipai. Optinės skaidulos slopinimas. Optinės skaidulos dispersija. Optinių kabelių konstrukcija. Paskirstymo dėžutės ir spintos. Suslėgto oro palaikymas kabeliuose. Išorinių elektromagnetinių įtakų šaltiniai. Apsauga nuo viršįtampių. Įžeminimo varžos skaičiavimas, įrengimas ir normos. Korozijos rūšys ir apsaugos būdai. Struktūrizuotos arba universalios kabelinės sistemos. Principai. Kabelinė sistema. Perdavimo keliai, kanalai, kabeliai ir jiems keliami reikalavimai. Simetrinė kabelinė instaliacija ir jai keliami reikalavimai. Optinė kabelinė instaliacija ir jai keliami reikalavimai. Reikalavimai 3,5,6,7 kategorijos kabeliams. Reikalavimai kabelinių sistemų sujungimo įtaisams. Matavimas ir tikrinimas. Ryšių kabelių klojimas. Montavimo taisyklės. Praktiniai patarimai struktūrizuotos kabelinės sistemos įrengimui. Struktūrizuotos kabelinės sistemos pagrindinių elementų apibrėžimai. Abonentinės linijos struktūra. Vėlinimo laikas. Vytų porų perdavimo terpės. Linijos klasės. Tiesimas kanalizacijoje. Varinių telekomunikacijų kabelių tiesimo darbai. Optinių kabelių fizinės, mechaninės ir perdavimo savybės. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Savokos. Signalas kaip atsitiktinis procesas. Diskretizacija. Determinuoti procesai. Atsitiktiniai procesai. Informacijos kiekis. Kodai ir kodavimas. Trukdžiams atsparaus kodavimo principai. Kodų charakteristikos ir jų klasifikacija. Kodavimo tikslai. Pagrindines charakteristikos. Kodai klasifikuojami. Tolydiniai paprasti skaitmeniniai kodai. Reflekciniai kodai. Grėjaus kodas. Koreguojantys kodai. Kodu, su nustatyta koregavimo geba, sudarymas. Korekcinio kodo kokybes rodikliai. Blokiniai kodai. Tiesiniai sisteminiai kodai. Iteratyviniai kodai. Konvoliuciniai kodai. Kodų efektyvumas. Skaityti daugiau(18 puslapių)
Paaiškinti apibendrintą ryšio sistemos (su grįžtamu ryšiu) struktūrą. Iš kokių požymių galima nustatyti, kad signalas yra periodinis? Kokias žinote laikines ir spektrines signalų aprašymo formas? Kokio matematinio aparato pagalba galite paaiškinti, kad periodinio signalo spektras sudarytas iš atskirų harmonikų? Kas yra tos harmonikos? Kaip paaiškinsite tą faktą, kad neperiodinio signalo spektrą atspindi signalo spektro tankis? Tad koks šio signalo spektras? Kokios yra atsitiktinių dydžių statistinės charakteristikos? Kodėl? Kokios yra atsitiktinių dydžių skaitinės charakteristikos? Kodėl? Kas tai yra yra ir kuo ypatingos autokoreliacijos ir tarpusavio koreliacijos funkcijos? Kas jos atspindi? Kokiu tikslu atliekamas diskretizuoto signalo kvantavimas? Skaityti daugiau(13 puslapių)
Paaiškinti apibendrintą ryšio sistemos (su grįžtamu ryšiu) struktūrą. Paaiškinti apibendrintą skaitmeninio ryšio sistemos struktūrą. Kokie telekomunikacijų teorijos pagrindiniai uždaviniai ir nagrinėjami klausimai? Kaip susijęs situacijos neapibrėžtumas su pranešimų informacija? Kuo įvertinamas informacijos kiekis ir kaip užrašoma šio vieneto matematinė išraiška? Paaiškinti, kodėl informacijos kiekis išreikštas per logaritminę priklausomybę? Kaip išreiškiamas informacijos kiekis pagal K. Šenoną? Kodėl pranešimo informacijos kiekis atvirkščiai proporcingas pranešimo tikimybei? Kokiais vienetais išreiškiamas informacijos kiekis? Kokiu tikslu įvestas šaltinio kodavimo perteklumo rodiklis? Į kokias pagrindines grupes skirstomi signalai? Iš kokių požymių galima nustatyti, kad signalas yra periodinis? Kokia periodinių signalų bendroji matematinė išraiška? Į kokias grupes skirstomi signalai pagal kitimo laike pobūdį? Kokias žinote laikines ir spektrines signalų aprašymo formas? Ką išreiškia superpozicijos principas telekomunikacijose? Kokioms grandinėms galima taikyti superpozicijos principą? Kokių matematinių funkcijų pagalba atliekama periodinių signalų spektrinė analizė? Kokių matematinių funkcijų pagalba atliekama neperiodinių signalų spektrinė analizė? Kuo skiriasi periodinio ir neperiodinio signalų spektrai? Kokio matematinio aparato pagalba galite paaiškinti, kad periodinio signalo spektras sudarytas iš atskirų harmonikų? Kas yra tos harmonikos? Kaip paaiškinsite tą faktą, kad neperiodinio signalo spektrą atspindi signalo spektro tankis? Kaip apibūdinsite tokio signalo spektrą? Kuo pasižymi atsitiktiniai signalai? Kuo skiriasi atsitiktiniai dydžiai nuo atsitiktinių procesų? Kokios yra atsitiktinių dydžių statistinės charakteristikos? Kodėl? Kokios yra atsitiktinių dydžių skaitinės charakteristikos? Kodėl? Į kokias klases skirstomi atsitiktiniai procesai? Kokia charakteristika pilniausiai atspindi atsitiktinį procesą? Koks baltojo triukšmo esminis požymis? Kas tai yra ir kuo ypatingos autokoreliacijos ir tarpusavio koreliacijos funkcijos? Ką jos atspindi? Kokia signalų koreliacijos funkcijos išraiška? Paaiškinti tolydinio signalo diskretizavimo laike sampratą? Kokia funkcija aprašomas diskretizuotas laike signalas? Kokiu tikslu atliekamas signalo reikšmių interpoliavimas? Kokiu tikslu atliekamas diskretizuoto signalo kvantavimas? Kokiu tikslu atliekamas analoginio signalo keitimas į skaitmeninę formą? Kaip vykdoma signalo impulsinė-kodinė moduliacija? Kodėl reikalingas signalo amplitudės suspaudimas ir išplėtimas? Kokia funkcija naudojama signalo amplitudės suspaudimui ir išplėtimui? Kokiame įtaise vykdomas signalo amplitudės suspaudimas ir išplėtimas? Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Ryšių linijos, kanalai ir jų modeliai. Ryšių linija kaip keturpolis. Radijo kanalai. Diskretieji kanalų modeliai. Informacijos optimalus priėmimas ir apdorojimas. Kaupimo metodas. Koreliacijos metodo esmė. Sprendimo priėmimo taisyklės ir kriterijai. Idealaus stebėtojo kriterijus. Neimano–Pirsono kriterijus. Minimalios rizikos kriterijus (Bajeso). Optimalus imtuvas veikiant baltajam triukšmui. Amplitudinė moduliacija. Dažninė moduliacija. Netiesinės ir parametrinės grandinės elektrinio ryšio signalų perdavimo sistemos. Dažnio daugyba. AM signalų detektavimas (demoduliacioja). Atsparumas trukdžiams. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Darbo tikslas: Sumodeliuoti 2-PSK moduliatorių, ryšio kanalą ir demoduliatorių. Ištirti fazinių moduliacijų atsparumą triukšmams ir interferencijai. Ištirti, kaip šie faktoriai įtakoja klaidingai priimtų bitų srautus. Įvadas. Sprendimas. Nuoseklus darbo aprašymas. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Telekomunikacijos teorijų namų darbas. Pranešimai, signalai, ryšio kanalai. Signalų diskretizacija ir jų perdavimas ryšio kanalais. Informacijos perdavimo teorijos pagrindai. Optimalaus signalų priėmimo kriterijai ir algoritmai. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Individuali užduotis Nr. 40. Pranešimai, signalai, ryšio kanalai. Signalų diskretizacija ir jų perdavimas ryšio kanalais. Informacijos perdavimo teorijos pagrindai. Optimalaus signalų priėmimo kriterijai ir algoritmai. Skaityti daugiau(12 puslapių)
U1. Pranešimai, signalai, ryšio kanalai. Išvados. U2. Signalų diskretizacija, atsitiktiniai procesai. Išvados. U3. Informacijos perdavimas. Išvados. U4. Optimalaus signalų priėmimo kriterijai ir algoritmai. Išvados. Skaityti daugiau(19 puslapių)
Skaitmeninės komutacijos sistemų kursinis darbas. Tikslas: Suprojektuoti telekomunikacijų tinklą, leidžiantį vartotojams naudotis balso, duomenų, video paslaugomis. Duota. Užduotis. Telekomunikacijų technologijų lyginamoji analizė. AXE-10. AXE-10 kaip vietinė stotis. Centrinis abonentinis komutatorius CSS. Nuotolinis abonentinis komutatorius RSS. Nuotolinis abonentinis multiplekseris RSM. Keletas pagrindinių prisijungimo mazgų savybių. EWSD. DLU, DLUB, DLUG blokai. Signalizacija. EWSD ir AXE – 10 techninių charakteristikų palyginimas. Abonentinė prieiga. V5.1 sąsaja. V5.2 sąsaja. DSL. ISDN. Skaičiavimai. Išvados. Skaityti daugiau
