Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Elektronika>Radijo imtuvo projektavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Radijo imtuvo projektavimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Anotacija lietuvių ir anglų kalbomis. Įvadas. Užduoties analizė. Parengtinis imtuvo skaičiavimas ir sandaros schemos sudarymas . Radijo dažnio trakto selektyviosios sistemos parametrų parinkimas. Tarpinio dažnio trakto selektyviosios sistemos parinkimas. Imtuvo aukšto dažnio trakto pakopų skaičiaus nustatymas. ASR schemos parinkimas. Garsinio dažnio trakto schemos su integriniais grandynais parinkimas ir pagrindimas. Imtuvo sandaros schemos sudarymas. Imtuvo pakopų schemų parinkimas, pagrindimas ir principinės schemos sudarymas. Elektrinės schemos pakopų skaičiavimas. Įėjimo grandinės skaičiavimas. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Grafinė dalis. Imtuvo sandaros schema. Principinė elektros schema su elementų sąrašu.

Ištrauka

Mokslininkui Faradėjui nustačius elektromagnetinės indukcijos dėsnį, susikūrė labai svarbi technikos šaka - elektronika. Šiandieninė radiotechnika, radiolokacija egzistuoja todėl, kad fizika atskleidė elektromagnetines bangas ir sukūrė jų savybes aiškinančius teorinius pagrindus.
1895 m. Gegužės 7 d. Peterburge Rusų fizikos-chemijos draugijos posėdyje A. Popovas demonstravo, kaip veikia "prietaisas elektriniams virpesiams aptikti ir registruoti". Šio prietaiso išradimas ir buvo tas lemtingas žingsnis, kurį reikėjo žengti, kad būtų perduodami per atstumą elektriniai signalai be laidų.
Popovo pasiūlytas prietaisas turėjo įtaisą, keičiantį elektromagnetinių bangų energiją aukštojo dažnio srovių energija (antena) , įtaisą, keičiantį aukštojo dažnio signalus žemojo dažnio signalais, t. y. jautrų sinchroniškai veikiantį kohererį, kurio savybės automatiškai atsistato. Šiuo prietaisu buvo galima priimti signalus per atstumą be laidų, kitaip tariant, jį buvo galima panaudoti radijo ryšiui.
1899 m. A. Popovo padėjėjai P. Rybkinas ir D. Trockis surado būdą, kaip priimti telegrafo signalus telefono principu. Telegrafo aparatą pakeitus telefonu, gerokai padidėjo imtuvo jautrumas silpniems signalams ir radijo ryšio nuotolis.
Radijo imtuvų istoriją galima skirstyti į šiuos periodus: iki lempinį, lempinį ir šiuolaikinį, kuriam būdinga tranzistoriai ir mikroschemos.
Iki lempiniu periodu buvo tobulinamas A. Popovo radijo imtuvas. Jau 1900-ųjų metų pradžioje kohereris buvo pakeistas elektrolitiniu, o vėliau - jautresniu kristaliniu detektoriumi. Į imtuvą buvo įjungti derinimo elementai ir tarpinis kontūras, dėl to padidėjo jo selektyvumas. Palaipsniui buvo gerinamos virpesių grandinių elementų elektrinės savybės. Patobulinus siunčiamąją ir priimamąją aparatūrą, padidėjo radijo ryšio galimybės.
1911 m. Lapkričio 11 d. pirmą kartą buvo užmegztas radijo ryšys tarp lėktuvo ir žemės. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, vadovaujant N. Papaleksiui, buvo sukurta dvipusio radijo ryšio tarp lėktuvo ir žemės stoties.
Nuo 1918 m. pradėta plačiai naudoti vadinamoji regeneracinė schema, gerokai padidinusi radijo imtuvų jautrumą ir selektyvumą. Tokie imtuvai buvo naudojami daugiau kaip dvidešimt metų.
1918 m. Armstrongas užpatentavo superheterodininio imtuvo schemą. Pirmieji šio imtuvo pavyzdžiai buvo labai gremėzdiški ir turėjo nemažai trūkumų. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje buvo sukurtos naujos labai tobulos daugiatinklės lempos, padėjusios išvengti daugelio superheterodininių imtuvų trūkumų. Nuo to laiko superheterodininė schema tampa daugumos radijo imtuvų pagrindu.
Elektroninės lempos pakeitė ne tik imtuvų schemas, bet ir apskritai visą radiotechniką.
Per pastaruosius 35 metus dirbama vis su naujais, aukštesniais elektromagnetinių virpesių dažniais. Per ketvirtąjį dešimtmetį atlikti išsamūs teoriniai elektromagnetinių virpesių ir radioelektronikos tyrimai, todėl penktajame dešimtmetyje jau naudojamasi praktiškai platesniu dažnių diapazonu - ultratrumposiomis bangomis. Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje pradėti įsisavinti infraraudonųjų ir optinių bangų diapazonai.
Remiantis šiuolaikinės fizikos pasiekimais, plačiai vystoma puslaidininkių elektronika. Penktojo dešimtmečio gale ir šeštojo pradžioje buvo sukurti pirmieji puslaidininkiniai stiprintuviniai prietaisai: taškiniai (1948 m.) ir plokštuminiai (1949-1950 m.) tranzistoriai, kurie buvo mažesni ir patvaresni už elektronines lempas ir vartojo mažiau elektros energijos. Labiau paplito įvairių rūšių plokštuminiai tranzistoriai. Tranzistorinių imtuvų schemos tobulėjo labai panašiai, kaip ir lempinių stiprintuvų: buvo kuriamos tiesioginio stiprinimo imtuvų, regeneracinės ir superheterodininės schemos. Šiuolaikiniai tranzistoriniai imtuvai daugiausia yra superheterodininiai.
Iš puslaidininkių elektronikos atsirado dar viena kokybiškai nauja kryptis kurti naujus priėmimo ir informacijos apdorojimo būdus ir įrenginius - mikroelektronika. Tai elektronikos sritis, susijusi su mikroelektrodinių gaminių gamybos ir taikymo problemomis. Šiems gaminiams būdingas aukštas integracijos laipsnis ir ypatingas elektriškai sujungtų elementų schemų bei puslaidininkinių prietaisų kompaktiškumas.
Paskutiniame dešimtmetyje, eksponentiškai didėjant integrinių schemų (IS) fiziniam dydžiui ir integracijos laipsniui, nuolat keičiasi jų projektavimo metodai. Vyraujančiomis tampa visiškai arba iš dalies užsakomos komplementinės metalo, oksido ir puslaidininkio struktūros (KMOP) IS bei programuojamos loginės struktūros. Dabartinis automatizuotojo projektavimo stilius -hierarchinė keliamų reikalavimų, išorinių ir vidinės elgsenos analizės, funkcinės struktūros, loginių elementų sujungimo sąrašo ir baigiama konstrukcinių elementų išdėstymu ir trasavimu IS topologijos sukūrimu.
Kokybinis ir kiekybinis integrinių schemų raidos šuolis, kai tranzistorių skaičius integrinėje schemoje siekia 5... 7 milijonus elementų, o minimalus leistinas matmuo yra apie 0,00025-0,0005 mm, skatina integruoti projektavimo ir technologinius procesus, kurti kokybiškai naujas projektavimo metodikas. Mikroelektronikos technologiniai procesai ypač sparčiai ėmė tobulėti įdiegus integruotąją integrinių schemų technologiją. Tai leido pakeisti požiūrį į gaminamos integrinių schemų grupės dydį. Prieš keliolika metų pagal gamybos sąnaudas ir kainą optimaliomis buvo laikomos kelių šimtų tūkstančių integrinių schemų grupės, o įdiegus šiuolaikinius technologinius metodus jau apsimoka gaminti ir mažas (iki dešimties mikroschemų) serijas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-04
DalykasElektronikos kursinis darbas
KategorijaElektronika
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis98.47 KB
Autoriuslinas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Radijo imtuvo projektavimas [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą